Į kovą su Malio sukilėliais įsitraukus Prancūzijos kariuomenei sukilėliai atsitraukė iš užkovotų šiaurinių miestų, o tuaregų genties Nacionalinio Azawado Išlaisvinimo Judėjimas (MNLA) praktiškai sunaikintas. Mažos sukilėlių grupelės atsitraukė į šiauriniame Malyje esančią Sacharos dykumą.
Tačiau Prancūzų karinė žvalgyba įspėja, kad pietrytiniame AZAWADo regione KU-PUSTU, vis dar veikia stiprios sukilėlių pajėgos. Ku-pustu ribojasi su Malio kaimyne Nigerio Respublika. Žvalgybos duomenimis, šis regionas yra gyvybiškai svarbus sukilėlių tiekimo šaltinis, todėl MNLA dės ypatingas pajėgas šio regiono išlaikymui.
Užkirsti kelią sukilėliams Ku-pustu regione dislokuojama Prancūzijos Svetimšalių Legionierių kuopa, pasižyminti išskirtine disciplina ir tvarka. Žvalgybos duomenimis, regione gali veikti pavojingiausi sukilėlių būriai, tad legionas siunčia specialiųjų pajėgų GCP būrį. Siekdami kuo geriau įvertinti situaciją, kartu su legionu į Ku-pustu atvyksta ir Prancūzijos karinės žvalgybos agentai.
Pietinius AZAWADo regionus vis dar saugo Malio kariuomenė. Tiesa, karių skaičius nepakankamas tvarkai regione palaikyti, o ir pačių karių paruošimas ir ginkluotė nusileidžia profesionaliam kariui keliamiems reikalavimams. Tikimasi, kad kariuomenės gretas pavyks papildyti iš vietinių gyventojų.
Išvaduotame iš sukilėlių regione, būtina atstatyti savivaldą. Malio Vyriausybė deleguoja į Ku-pustų kompetentingą ir entuziastingą atstovą, kuris su plačia šypsena 
priima jam iškeltą užduotį – atkurti regiono savivaldą. Ku-pustu ruošiasi naujo mero rinkimams.
Karo nualintam kraštui būtų labai sunku atsitiesti be atkaklios, besąlygiškos ir profesionalios pagalbos. Ir už ją Malis gali dėkoti ištikimam Raudonajam Kryžiui. Raudonasis Kryžius ne tik, kad nenutraukė savo veiklos AZAWADe, bet dar ją ir sustiprino. Daugiau darbuotojų ir daugiau resursų leis organizacijai praplėsti veiklos spektrą, ne tik tinkamai pasirūpinti sužeistaisiais ir sergančiais, bet ir daugiau laiko skirti humanitarinei pagalbai, bei prevencinėms priemonėms.
Vietiniai gyventojai su džiaugsmu sutiko Prancūzijos ir Malio kariuomenės karius. Atkurta infrastruktūra, darbo vietos, pilnai funkcionuojanti ligoninė – vietinių gyventojų svajonių išsipildymas. Tiesa, besidžiaugiančiųjų minioje beveik vieni mandingai. Vis dažniau Tuaregų gretose išreiškiama nuomonė, kad Taikos sutartis tarp Vyriausybės ir MNLA, virsta okupacija. Vis daugiau tuaregų iškeičia piemenų lazdas į ginklus ir prisideda prie sukilėlių.
Priešakinėse sukilimo linijose įvykius atkakliai seka bebaimei SSB (ShadowStalkersBroadcasting) žurnalistų grupė. Sugebanti įsiskverbti į kiekvienos konflikto pusės gretas, ir parodyti pasauliui tikrąją jo veidą, taip kaip viskas vyksta iš tikrųjų.
Nors sukilėlių aktyvumas AZAWADe sumažėjo, o Malio Vyriausybė ir Prancūzija kalba apie sukilimo pabaigą. Sukilėliai niekada nepareiškė, kad pasiduoda. Anaiptol, teigia kad atsitraukia persigrupuoti ir tik laiko klausimas kada jie sugrįš su nauja jėga atsikovoti savo žemių. Tačiau vietiniai pasakoja, kad MNLA niekada net nebuvo palikusi KU-PUSTU.