Operacija PAG-2

 

FOTO IŠ RENGINIO

Į Afghanistano bazę atvykome vakare. Labai nustebome, kad bazėje nėra jokios apsaugos ir po ją laisvai šmirinėja civiliai. Gavome žvalgybinę užduotį, išžvalgyti kelią, bei patikrinti vartus. Transportas, aklina tamsa, priešiškos šviesos, staiga pranykstantis kelias – super! Iššūkis priimtas ir išgyventas. Raportuojame surinktą informaciją. Einame gulti kupini vilties – tarnyba turėtų būti nuostabi.

Ryte išsišvietusi saulė žada puikią dieną. Keliaujant į bazę mus maloniai nuteikia pralenkiantys šarvuočiai – kuo toliau tuo smagiau. Nekantriai laukiame pradžios.

Pirmoji dienos užduotis – saugoti vartus. Darbuojamės. Vis atjuda mažos grupelės civilių su kuriomis pavyksta taikiai susitarti. Tačiau pastebime miške įtartiną judėjimą ir netrukus vartus pasiekia pirmieji šratai. Turime sužeistų, kuriuos ištraukiame į saugų bazės vidurį. Bazės viduje besiilsinčios ISAF pajėgos su pasimėgavimu stebi prie vartų vykstančią kovą ir sužeistų kolegų agoniją. Kažkas pradeda totalizatorių. Iš evakuotų sužeistųjų prašoma atlygio arba priešingu atveju niekas jų negydys. Bandome prisišaukti pastiprinimą, bet panašu, kad bazėje tik privatūs samdiniai, kurie be papildomo mokesčio nesiruošia nė piršto pajudinti. Šarvuota technika taip pat ilsisi. Galiausiai vienas šarvuotis prijuda prie vartų. Apsidžiaugiame, na dabar tai duosim talibams garo! Tačiau šarvuočio kulkosvaidis tyli. Kodėl? Klausiame mes atsisukdami į šarvuočio ekipažo. O šis atgal mums per šarvuotus langus rodo, kad mes turime palikti savo priedangas ir rizikuodami gyvybėmis eiti atidaryti jiems vartų.

Iš visos mūsų grupės liko tik pora karių, visi kiti sužeisti. Bet priešas taip pat patyrė nuostolių ir atsitraukė. Kovai nurimus, į jau saugią vartų teritoriją išdrįsta įžengti ir spec pajėgos bei išstato mums butelio dydžio sąskaitą.

Pasigydę ligoninėje, gauname paskyrimą į šarvuotį, prie kurio ir susirenkame. Laukiame pusvalandį, valandą – niekas jokios užduoties neduoda. Po dviejų valandų laukimo gauname pranešimą, kad turime staigiai prisistatyti prie štabo palapinės užduočiai. Prisistačius vadas paprašo perduoti jam Geyporno. Iš pradžių pasimetame, bet paskui pasidaro aišku ir kodėl per vartų puolimą šarvuotis neatėjo į pagalbą, ir mūsų paskyrimo metu jis net nebuvo užkurtas, o taip pat, kodėl štabo palapinę akylai saugo garbės sargyba, neįleidžianti į vidų net ISAF žvalgų. Pasirodo ISAF vadai su vietiniu Mula sutarė, kad ISAF tieks vietiniams Gayporno, kurią mes turėjome gaminti šarvuotyje per paskutines valandas. Ir dabar, kaip naujo filmo žvaigždės, kartu su Mula keliauti į vietinių kaimą filmo pristatymui. Kadangi filmo nesukūrėme, į kaimą paėmė kito filmo herojus.

Supratau, kad Mula čia viską valdo, todėl pamatęs jį bazėje pabandžiau iš jo gauti darbelio. Jis diplomatiškai mane pasiuntė pas ISAF vadus. O šie kaip mat išsigando konkurencijos ir pasiuntė mane į Areštinę. Ten buvo visai smagu, nes karceryje kitas ISAF skyrius buvo gavęs užduoti susukti sadomazo gayporno juostą su Talibano superstar. Nežinau kuo filmas baigėsi nes mano grupės vadas išlaisvino mane ir gražino į tarnybą. Nelabai tuo džiaugiausi nes į Afghanistaną vykau kaip karys, o ne porno žvaigždė.

Vadams atvežė pietus, tad ir mes sugalvojome pavalgyti. Vis vien užsitraukėme vadų nemalonę tai tikriausiai iki tarnybos pabaigos teks sėdėti bazėje nieko neveikiant. Bet vadų būta žiauresnių. Tad jie tik pamatę, kad mes užsikaitėm maistą, kaip mat liepė ruoštis išjudėjimui.

Judame į kaimą. Didelis būrys, daug karių ir šarvuotis. Likus keliems kilometrams iki kaimo paliekame šarvuotį, toliau važiuoti jam nesaugu. Einame pėsčiomis. Pasiekiame kaimą. Laukiame nurodymų. Laukiame. Dar biškį laukiame. Suprantame kad jų nebus. Prisijungiame prie kaimo gynybos. Vietiniai pasiūlo už du baksus pasilinksminti su jų avimi. Pigu! Patenkinti uždarbiu afghanistaniečiai pradeda siūlyti gayporno filmus. Kadangi jie buvo pagaminti mūsų bazėje, neperkame, nieko naujo nepamatysime.

Saugome savo kaimo sektorių, nupilame keletą talibų. Paskui nupilame keleta be įspėjimo ant vamzdžių užlipusių super ultra turbo ISAF specukų. Butelio dydžio sąskaitą užskaitom kaip apmokėtą. Ir gavę įsakymą, su visomis ISAF pajėgomis atsitraukiame į bazę.

Vadai išeina ilgam strategavimui, o mes, eiliniai toliau smagiai deginamės Afghanistano saulutės atokaitoje. Grįžta vadai. Mūsiškis susiraukęs. Manėme kad vėl gavome laukimo užduotį. Bet pasirodo situacija linksmesnė. ISAF kartu su vietiniais puls Talibų bazę, kuri yra priešingam šalies krašte. Visi prijaučiantys geyporno bus vežami su transportu, o natūralai pėdins pėsti. Suprantame, kad į šventę greičiausiai nespėsime, bet labiausiai moralę žlugdo diskriminacija. Pagrasiname kreiptis į Aljanso vadovybę ir Lygių galimybių kontrolierių tarnybą. Planas suveikė, vadai staigiai suranda papildomu lėšų ir transportą natūralams. Tačiau mes tampame vis didesne rakštimi jų subinėse. Todėl jie sugalvoja mumis atsikratyti ir išmeta priešo užnugaryje.

Pagaliau, gavome užduotį, kokios ir tikėjomės keliaudami čia. Priešo daug, savi dar toli, transportas atkreipė dėmesį į mūsų pozicijas. Tenka atsitraukti. Susirandame saugią priedangą ir laukiame kol priartės ISAF pajėgos.

Netruks prie mūsų pririeda Afghanistano liaudies armijos šarvuotis. Išlipęs karys pasiteirauja ar mes ne gėjai? Sužinojęs, kad ne, su palengvėjimu atsidūsta ir pakviečia prisijungti prie jų, mat jie irgi traukia pulti talibų. Turėtų pulti kartu su ISAF, bet anie labai stabdo. Sulipam į šarvuotį. Viduje esantys kariai iš pradžių į mus žiūri nepatikliai, vis dar bijo, kad galime būti užsislėpusiais gėjais.

Įsirauname į priešų pozicijas. Išsilaipiname pačiame širšių lizdo viduryje. Tad nenuostabu, kad mus greitai pašauna. Laimei ISAF pajėgos spėja prišliaužti kol mes dar mirtinai nenukraujavome ir mus evakuoti.

Sužeidimai rimti, todėl misija Afghanistane mums baigta. PAG štabo vadai gali su palengvėjimu atsikvėpti, ir nieko nebetrukdomi toliau tęsti savo narko porno veiklą. O mes keliaujame į kitus regionus, kur kariai kaunasi už kilnesnius tikslus.